Ruožo Kaišiadorys-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas. II etapas Įgyvendinama

Geležinkelio ruožas Kaišiadorys – Klaipėda (Draugystės st.), kurio ilgis 321 km, priklauso 423,9 km ilgio geležinkelio linijai Valstybės siena–Kena–Klaipėda (Draugystės st.). Ruožas yra vienas intensyviausiai išnaudojamų ruožų Lietuvoje: juo vežamų krovinių apimtys sudaro daugiau kaip 60% geležinkelių transportu Klaipėdos uosto kryptimi gabenamų krovinių srautų, o juo transportuojami keleiviai sudaro daugiau kaip 38,7% visų geležinkeliu pervežamų keleivių. Atkarpoje Kaišiadorys – Klaipėda (Draugystės st.) kroviniai ir keleiviniai šiuo metu vežami dyzeline trauka. Projektu sprendžiamos problemos: 1) sudaryti sąlygas sumažinti iškastinio kuro naudojimą geležinkelių sektoriuje taip sumažinant aplinkos taršą; 2) sudaryti sąlygas padidinti geležinkelių transporto sektoriaus efektyvumą; 3) įgyvendinti Europos Parlamento ir ES reglamento Nr. 2024/1679 (2024-06-13) (toliau – ES reglamentas Nr. 2024/1679) nuostatas, nes dėl žemo geležinkelių tinklo elektrifikacijos lygio esama geležinkelių infrastruktūra neatitinka nustatytų reikalavimų. Pirmąją ir antrąją problemas spręsti įpareigoja Bendrasis Europos transporto erdvės kūrimo planas (toliau – Baltoji knyga), Europos Komisijos komunikatas „2020 m. EUROPA Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ ir ES reglamentas Nr. 2024/1679. Projektas prisideda prie ES reglamento Nr. 2024/1679 12 str. 1 p. a), c), e) h), 2 p. a), b); 13 str. g); 15 str. 1 p. a), b) ir 3 p. nuostatų įgyvendinimo. Elektrifikuotų geležinkelių kelių (Valstybės siena–Kena–N. Vilnia–Vilnius–Kaunas ir Lentvaris–Trakai) ilgis šiuo metu Lietuvoje siekia tik 157,7 km. t. y. ~8% viso geležinkelių tinklo, tuo tarpu elektrifikacijos lygis Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse narėse vidutiniškai siekia 52,7%. Esamas geležinkelių linijų elektrifikacijos lygis, kitų kaimyninių ES šalių bei kitų transporto rūšių atžvilgiu neužtikrina pakankamo Lietuvos geležinkelių sektoriaus efektyvumo ir konkurencingumo. Mažas geležinkelių tinklo elektrifikacijos lygis taip pat lemia tai, kad geležinkelių sektoriuje kasmet suvartojama daugiau kaip 2.177 TJ dyzelino kuro, o į aplinką išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis sudaro ~177 kt CO2 ekv., t. y. 3 % viso transporto sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio. Įgyvendinus projektą, bendras elektrifikuotų geležinkelių kelių ilgis Lietuvoje išaugs iki 478,8 km. Elektrifikavus Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) atkarpą, bus pilnai elektrifikuotas transeuropinio transporto tinklui priklausantis ruožas Valstybės siena–Kena–Klaipėda. Visame ruože Valstybės siena–Kena–Klaipėda (Draugystės st.) bus sudarytos sąlygos vykdyti veiklą naudojant elektrinę trauką. Taip pat ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimas padės sumažinti oro taršą Kaišiadorių, Klaipėdos, Jonavos, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Telšių, Plungės ir Kretingos savivaldybėse. Taip pat projektas prisidės prie numatyto tikslo – transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo dalies, atitinkančios ES reikalavimus, padidėjimo nuo 7 % 2016 m. iki 100 % 2030 m. – pasiekimo. Projekto įgyvendinimo plane (toliau – PĮP) planuojamos įgyvendinti veiklos pašalins Susisiekimo plėtros programoje (https://sumin.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/2022-2030-metu-susisiekimo-pletros-programa/) nustatytas 5.3 uždavinio 1 problemos „Lietuvos transporto infrastruktūros išvystymas ir teikiamų paslaugų kokybė nesiekia ES vidurkio“ 2 punkte nurodytas priežastis, nes elektrifikavus esamą geležinkelių infrastruktūrą bus užtikrintas greitas ir patogus susisiekimas: a) mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro (kuris šiuo metu naudojamas kaip pagrindinis išteklius transporto sektoriuje) ir pereinant prie atsinaujinančių išteklių naudojimo geležinkelių transporto sektoriuje; b) didesniu energijos naudojimo efektyvumu; c) padidinant geležinkelių transporto patrauklumą keleiviams ir kroviniams vežti. Įgyvendinus PĮP veiklas, t. y. atnaujinus ir elektrifikavus 1520 mm vėžės pločio geležinkelių infrastruktūrą IX B transporto koridoriuje, atnaujintuose ir patobulintuose ruožuose bus galima pasiekti 160 km/h greitį keleiviniams traukiniams ir 120 km/h greitį kroviniams traukiniams. Projekto fizinių darbų baigtumas sudaro 71 proc., nutraukus finansavimą ir nebaigus Projekto, Lietuva prarastų per 285 mln. EUR investicijų į geležinkelių infrastruktūrą, netikslingomis ir neatsiperkančiomis taptų investicijos į elektrinius traukinius (200 mln. EUR), ir elektrinius lokomotyvus (110 mln. EUR). Taip pat būtų apsunkintas Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. (toliau – NEKSVP) numatyto transporto priemonių poveikio pasiekimas – išmetamų CO2 dujų sumažinimas 2643,9 tūkst. t. (elektrifikavimo atnešama nauda skaičiuojama 150 tūkst. t. CO2 per metus). Modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą ir pritaikant elektrinei traukai sprendinių tiesiogiai susijusių su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija nėra, tačiau šis projektas tiesiogiai įtakoja susijusius – elektrinių traukinių ir elektrinių lokomotyvų įsigijimo projektus, kurių rėmuose tokie sprendiniai yra galimi. Elektriniai traukiniai turės būti pritaikyti, o nauji atitikti Įstatyme (dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 3-622 „Dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninio sąveikumo specifikacijos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/099ed33125c911eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=-ggiipj5cv)) numatytus kriterijus. Projektas tiesiogiai prisideda prie horizontalių principų įgyvendinimo: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą; inovatyvumo (kūrybingumo).